Pirmiausiai reikėtų žinoti, kokia yra infrastruktūra sąvoka, kurią bene geriausiai galėtų apibūdinti VĮ Infrastruktūra specialistai. Tačiau vienos bendros sąvokos nėra, kadangi ji apibūdina gana plačią sritį, todėl žvelgiant iš tam tikrų perspektyvų gali būti suformuojama skirtingai. Dėl šios priežasties tikrai neretai gali būti sutinkami žodžio infrastruktūra sinonimai, kurie naudojami ir smulkesnėms sritims apibūdinti. Bendrai galima sakyti, jog tai yra kompleksas įvairių sričių, kuris veikia su pagrindiniu tikslu – aptarnauti žmones bei ūkį. Šioje vietoje svarbu nesuprasti ūkio tiesiogiai ir nesieti vien tik su žemės ūkio darbais, kadangi turima omenyje gerokai platesnės sritys.

Dažniausiai miestas savo vardą įgauna atsižvelgiant į gyventojų skaičių jame. Tačiau už to slypi gerokai sudėtingesnė sistema, kadangi patogiai gyventi daugybei žmonių vienoje vietoje nėra paprasta. Tam reikalinga miesto infrastruktūra, kuri apjungia visas skirtingas sritis ir sudaro sąlygas patogiam gyvenimui. Galime tik įsivaizduoti kaip atrodytų bent kelis šimtus tūkstančių gyventojų turintis miestas, jeigu jame nebūtų plataus kelių tinklo. Būtent šia dalimi pasirūpina transporto infrastruktūra. Pati transporto infrastruktūra sąvoka apibūdinama kaip vandens ir sausumos kelių tinklas kartu su eismo valdymo sistemomis bei kartu su pastatais, specialiomis teritorijomis ir konstrukcijomis, kurios užtikrina transporto veiklą.

Būtent transportas labai glaudžiai susijęs su gamybos infrastruktūra. Kadangi tiek pagamintiems produktams, tiek ir pirminėms žaliavoms reikalingas transportavimas. Kuris neretai sudaro net iki kelių procentų įmonės išlaidų. Tad strategiškai patogi vieta bei geras kelių tinklas gali padėti netgi sutaupyti transporto išlaidoms. Be to, įmonėms darbuotojams reikia atvykti į gamybos patalpas, tad ir šiuo aspektu negalima apsieiti be kelių tinklo.

Kita neatsiejama tiek gamybos, tiek ir paprastų gyventojų grandis yra techninė infrastruktūra. Pirmiausiai ją reikėtų sieti su elektros energija, kurios poreikis šiomis dienomis yra tikrai didžiulis praktiškai visose srityse. O į tai įeina ir visi įrenginiai susiję tiek su elektros gamyba, tiek ir su jos tiekimu. Be to, nereikėtų pamiršti ir vandentiekio, šilumos tinklų. Jie ne ką mažiau svarbūs kasdieniniam žmonių gyvenimui.

Yra dar viena svarbi sritis, be kurios miesto infrastruktūra nebūtų pilnavertė. Tai socialinė infrastruktūra, kuri apima daug sričių, iš kurių ne visos gali atrodyti panašios, tačiau bendrai klasifikuojamos kaip artimos. Tai praktiškai viskas, kas reikalinga šiuolaikiniai žmonių bendruomenei. Pirmiausia, sveikatos ir socialinės apsaugos sistema, švietimas, menas, mokslas, aplinkosauga, žiniasklaida, kas yra daugybė kasdienių sričių, be kurių nepraeina praktiškai nė vieno žmogaus diena. Ir kurios yra be galo svarbios. Be to, būtent pagal šią infrastruktūra neretai vertinamos valstybės pabrėžiant jų išsivystymo lygį ir gyvenimo kokybę. Kadangi šios sritys bene labiausiai yra orientuotos į pačius žmones.

Taigi, miesto infrastruktūra yra be galo sudėtingas kompleksas, kuris savyje apima daugybę skirtingų sričių. Ir tik visoms jų esant pakankamo išsivystymo lygio gali būti vertinamas kaip pažangus arba geras. O jeigu kažkuri sritis atsilieka, tai tiesiogiai daro įtaką ir visoms kitoms, lygiai taip pat kaip ir kažkuriai sričiai pagerėjus.